Pica, populiarus ir skanus patiekalas, turintis įvairiapusę istoriją ir tūkstančių metų senumo šaknis, tapo ne tik Itališkos kilmės virtuvės reiškiniu, bet ir pasaulinio maisto kultūros simboliu. Picos atsiradimo istorija siekia senovės laikus, o jos kelionė nuo paprasto užkandžio iki globalaus fenomeno yra stebinti.
Picos atsiradimo šaknų galima pradėti ieškoti antikinėje Graikijoje ir Senovės Egipte, kur buvo gaminami duonos tešlos pagrindu patiekalai, primenantys dabartinę picą. Tačiau šio skanumo ir išskirtinumo virsmas į tai, ką mes dabar vadiname pica, įvyko Viduramžių Italijoje. Neoficialiai, picą pradėjo gaminti Neapolio mieste – tai buvo paprastas ir pigus patiekalas, greitai pagaminamas ir patenkinančio skonio. Pirmųjų pranešimų apie picą galima rasti jau XIII amžiuje, kuomet ji buvo paminėta kaip populiarus gatvės maistas.
Tačiau tikroji picos pasaulinio populiarumo pradžia gali būti siejama su Neapolio karaliumi Viktoru Emanueliu II, kuris XIX amžiuje aplankė Neapolį ir paragavo picos. Tai padarė didžiulę įtaką picos populiarumui. Su laiku, pica tapo simboliu, atspindinčiu Italijos kultūrą ir skonį. Italijos imigrantai nešė šią tradiciją į Ameriką, kur ji susilaukė didžiulio populiarumo.
Picos išpopuliarėjimą lėmė ne tik skanumas, bet ir jos greitas paruošimas. Šiandien pica yra pasaulinio masto reiškinys, su įvairiomis skonį atspindinčiomis variacijomis, pritaikytomis skirtingoms kultūroms ir skoniams. Ji įsivyrojo tiek gatvės maisto, tiek prabangių restoranų virtuvėse. Picos kilmės istorija mums primena apie maisto skonį, kuris perėjo tūkstančius metų ir tapo nepakeičiama pasaulinės kulinarinės peizažo dalimi.